Rėmėjo „LT AQUA“ straipsnis

Dideli aukoja vardan reklamos, maži – dėl to, kad iš tiesų nori padėti?

 

Televizijų sezonai jau kaip reikiant įgavę pagreitį, o drauge su jais ir įvairiausi labdaros – paramos koncertai, akcijos, maratonai. Visą rudenį ir ypač artėjant didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms, žmonės raginami kam nors paaukoti: vargšams, seneliams, zoologijos sodo gyventojams, vaikams, sergantiesiems vienokia ar kitokia liga. Ir tai anaiptol nėra blogai. Juolab kad aukojančiųjų, kaip ir aukos prašytojų – netrūksta. Akivaizdu, jog paramos kitam samprata pastaruoju metu kardinaliai pasikeitė.

 

Kuo ypatingos Kalėdos?

Įvairiausiais paramos projektais televizijos žiūrovas yra užverčiamas vėlyvą rudenį ir ypač artėjant Kalėdoms. Į klausimą, kodėl būtent šiuo metu, žinoma žurnalistė, televizijos laidų vedėja, labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ vadovė E. Mildažytė atsako labai paprastai: „Nes jis labai patogus. Sodo ir lauko darbai nudirbti, už lango – anksti temsta, dargana, nesinori niekur eiti iš namų, tad žmonės ypač daug laiko praleidžia prie televizoriaus. Be to, Kalėdų laukimas ir šventimas daugeliui yra ypatingas periodas, kupinas paslapčių, vilčių, noro padaryti didesnį ar mažesnį gerą darbą ir taip tarsi pačiam tapti geresniu“. Pasak pašnekovės, kitų šalių kontekste šiuo televizinių paramos projektų klausimu mes nesame labai originalūs – naudojamės panašiais metodais ir realizuojame panašias idėjas, kaip ir kitos valstybės. Žinoma, kai kada ir kai kurie projektai žmonėms brukami gal kiek ir per agresyviai. Bet vien dėl to jie juk netampa draustini.

Kaip teigia E.Mildažytė, „Bėdų turgus“ (laida skaičiuoja jau keturioliktąjį televizijos sezoną) nuo minėtų, paskutiniuoju metu itin išpopuliarėjusių labdaros projektų bei akcijų būtent tuo ir skiriasi, kad niekada nedaro grandiozinių koncertų, kurių metu naudojant įvairias graudinimo priemones žmonių yra primygtinai prašoma paaukoti. „Mums toks pagalbos būdas iš principo yra nepriimtinas. Be to, visi skambučiai, kuriais žmonės aukoja per paramos koncertus, turi savo fiksuotą mokestį. Žinoma, kai kurių akcijų rengėjai pasirūpina, kad ryšių operatoriai mokesčio atsisakytų, bet tokios akcijos būna retos ir pavienės“, – pastebi pašnekovė.

Kuo skiriasi didelių ir mažų įmonių aukos?

Niekam ne paslaptis, jog visi iki šiol organizuoti kasmetiniai tradiciniai ar vienkartiniai televiziniai paramos ir labdaros koncertai bei akcijos turi ne tik savo žiūrovą, savo aukotojų gretas, bet ir pagrindinius finansinius rėmėjus, kad renginys apskritai įvyktų. Džiugu, jog žinomos kompanijos, koncernai, turtingi verslininkai nori ir stengiasi būti socialiai atsakingi, steigia savo vardo fondus, kažką remia, kažkam padeda. Tačiau tokiu būdu savo konkrečią finansinę paramą jie tam tikra prasme ir parduoda. Mat už suteiktą auką gauna žinomumą, viešumą, eterio laiką. Ar tai turėtų būti smerktina? Atsakymas greičiausiai priklausytų nuo kiekvieno iš mūsų asmeninio požiūrio.

Tačiau aukoja ne tik stambios bendrovės, koncernai, bankai, bet ir nedidelės įmonės. Tuo tarpu apie jų aukas dažniausiai žino tik tie, kas tą paramą gauna, o ne visi ar beveik visi šalies gyventojai. Pasak UAB „LT Aqua“, kuri užsiima vandens valymo įrengimų, specializuotos jų techninės priežiūros ir geriamo vandens kokybės gerinimu, vadovo Laimio Kavaliausko, nedidelės įmonės nuo didžiųjų skiriasi tuo, kad remdamos stokojančiuosius paramos, apie savo gerus darbus garsiai netrimituoja televizijos pokalbių laidose ar reklaminiuose straipsniuose. Bene vieninteliu viešumu nedidelėms įmonėms tampa jų pačių internetiniai puslapiai. „Mūsų tikslas – ne girtis gerais darbais, o juos daryti. Darbai patys giria tuos, kas juos daro“, – teigia L. Kavaliauskas. Anot UAB „LT Aqua“ vadovo, nedidelių įmonių paaukotos sumos ar konkretūs daiktai, kurie kažkam tuo metu itin reikalingi, galbūt nėra įspūdingai dideli, tačiau tie pinigai juk taip pat prisideda prie konkrečių žmonių gyvenimo sąlygų pagerinimo, galbūt padeda pasveikti, galų gale pakelia nuotaiką. Paprašytas išvardinti, kam jų įmonė aukojo, UAB „LT Aqua“ vadovas kukliai skaičiuoja: „Jau kuris laikas bendradarbiaujame su aukojimo portalu aukok.lt, finansiškai pagal išgales prisidėdami prie jų organizuojamų projektų, esame pirkę „Bėdų turgaus“ bėdą, skyrėme paramą neįgaliųjų teatrui. Stengiamės niekada neatsakyti tiems, kuriems pagalbos tikrai reikia“.

 

Paramą šiandien suprantame visai kitaip nei anksčiau

Ar šiandien žmonės dosnesni, nei tarkime prieš gerus dešimt metų? E. Mildažytės tvirtinimu – tikrai taip. „Žmonės dešimtis šimtus kartų dosnesni, supratingesni, turi daugiau atjautos bėdos prispaustam, nei anksčiau. Kodėl? Pirmiausia, užaugo ir subrendo nauja, laisvos bei nepriklausomos Lietuvos karta, kuri turi visai kitokį požiūrį ir supratimą į aplink vykstančius dalykus, galiausiai kitokią savivoką, kitokias galimybes, bei pajamas. Jaunimas šiandien kur kas dažniau kelia klausimą, ne kodėl turėčiau kažkam padėti, paaukoti, pagelbėti, o savęs teiraujasi, kas kitas tai padarys, jei ne aš, patys imasi įvairiausių socialinių iniciatyvų. Antra, labai pasikeitė ir pati socialinė sistema. Steigiami įvairūs fondai, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, kurie taip pat gali būti paramos gavėjai, įmonės stengiasi būti socialiai atsakingos. Taigi, paremti kitą, o ir tą paramą gauti šiandien yra žymiai paprasčiau nei anksčiau“, – teigia žinoma žurnalistė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *