Vytauto Mačernio prozos pristatymas

 

Atlikėja – Sonata VISOCKAITĖ

 

Šiuo nepaprastu laikotarpiu itin svarbu atskleisti ir pristatyti mažai žinomą visuomenei Mačernio kūrybos pusę – prozinę kūrybą, kuri yra ypatinga ir unikali. Per ją Mačernis kelia kertinius filosofinius,

egzistencinius klausimus, kviečia grįžti prie fundamentalių amžinųjų vertybių. „Žmogiškajai egzistencijai būdingi nuolatiniai vidiniai klausimai ir prasmės ieškojimai, kai aplink daug nežinios, vienišumo, vidinio pasimetimo, nerimo, kai ypač pasiilgstama nuoširdaus, šilto bendravimo ir gilių tikrų dalykų – Mačernis kalba ir savo kūriniais skleidžia Tikėjimą ir Viltį, Šviesą ir Tikrumą (tai ko kiekvienas giliai širdyje trokštame). Šie jo prozos kūrinai tarsi „neša saulės patekėjimą” (kai atsiduriam egzistencinėje tamsoje), tarsi primena suvokimą, pasirinkimą kas gyvenime yra svarbiausia: „Bet tu gali nepasiduoti ir palikti žmogumi, kuris niekada neišleidžia saulės iš akių ir iš širdies”. Juk prasmės ieškojimai niekada nesensta”, – dalijasi aktorė Sonata Visockaitė, kuri padės pažinti ir atrasti kitokį Mačernį.

 

  V. Mačernis – intelektualiosios, egzistencinius klausimus keliančios poezijos kūrėjas ir filosofas. Neretai pavadinamas Lietuvos genijumi. „Visa jo kūryba persmelkta tikru ir natūraliu jauno genijaus dvelksmu” (A. Nyka-Niliūnas). Žuvęs nepaprastai jaunas (23 m.), V. Mačernis sugebėjo palikti nepamatuojamo gylio, ypatingos brandos ir meninės vertės kūrybinį palikimą. Poetas rašė, jog „gyvenimas – tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia visatos pilnatvėje. Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingą. O mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti geist tų aukštųjų akimirkų!” V. Mačernis žinomas kaip naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas reikšmingiausių savo kartos poetų. Jis aprašomas ir pristatomas kaip unikalus poetas, kūręs nuostabius eilėraščius. Bet labai nedaug kas žino, kad V. Mačernis kūrė ir… prozą! Kuri yra taip pat unikali, kalbanti apie kertinius filosofinius egzistencinius dalykus, kviečianti grįžti prie fundamentalių amžinųjų vertybių, prie žmogiškumo išsaugojimo, kad ir kas nutiktų.